Naftos kaina nukrito iki lygio, kurio nebuvo matyta nuo pat Irano karo laikų

Naftos kaina nukrito iki lygio, kurio nebuvo matyta nuo pat Irano karo laikų, nes eismas per svarbų Hormuzo sąsiaurio laivybos maršrutą palaipsniui atsinaujina.

Pasaulinis etalonas – „Brent“ naftos kaina – trumpam nukrito žemiau 72,48 JAV dolerių (55 svarų sterlingų) už barelį – tai buvo kaina, buvusi dieną prieš JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną vasario 28 d., – o vėliau šiek tiek pakilo iki 72,63 JAV dolerių.

Energijos kainos svyruoja kaip ant sūpuoklių nuo tada, kai Iranas, atsakydamas į smūgius, faktiškai uždarė sąsiaurį – kritiškai svarbų vandens kelią naftos ir dujų gabenimui.

Naftos kaina smarkiai krito nuo tada, kai JAV ir Iranas birželio 17 d. pasirašė susitarimo memorandumą (MOU), kuriame buvo nustatytas 60 dienų laikotarpis deryboms dėl Teherano branduolinės programos ir kitų priemonių karui užbaigti.

Praėjusį savaitgalį Šveicarijoje susitiko abiejų šalių atstovai, siekdami derėtis dėl karo pabaigos, o derybų rezultatas – JAV iš dalies panaikino sankcijas Irano naftos eksportui.

Pasak jūrų žvalgybos įmonės „Kpler“, nuo susitarimo pasirašymo žymiai padidėjo laivų, plaukiančių per Hormuzo sąsiaurį, skaičius.

Kaip „Kpler“ pranešė naujienu portalas, pastarosiomis dienomis šiuo vandens keliu plaukė laivai, gabenantys žalią naftą, suskystintas gamtines dujas (SGD), trąšas ir kitus krovinius.

JAV ir Iranas taip pat įkūrė „ryšių kanalą“, siekdami išvengti nesusipratimų „kad komerciniai laivai galėtų saugiai plaukti per Hormuzo sąsiaurį“, pirmadienį bendrame pareiškime teigė tarpininkai Kataras ir Pakistanas.

Pastarosiomis dienomis įvyko „didžiulis pokytis“ – sąsiauriu plaukia kur kas daugiau laivų, teigė Dimitris Maniatis, jūrų rizikos konsultacinės įmonės „Marisks“, dirbančios su regione įstrigusiais laivais, generalinis direktorius.

Jo įmonės skaičiavimais, nuo pirmadienio, po pirmojo JAV ir Irano taikos derybų raundo Šveicarijoje, Hormuzo sąsiaurį perplaukė apie 80 laivų.

Pasak jo, ribotas skaičius laivų gali plaukti šiauriniu maršrutu gavę Irano valdžios institucijų leidimą.

JAV karinis jūrų laivynas taip pat pateikė rekomendacijas laivams plaukti pietiniu maršrutu, kuris yra saugus nuo minų ir kitų kliūčių, įrengtų nuo karo laikų, sakė D. Maniatis.

Tačiau sąsiaurį kertančių laivų skaičius vis dar yra mažesnis nei prieš karą, kai juo kasdien plaukdavo daugiau nei 100 laivų.

Atrodo, kad Persijos įlankoje vis dar laukia šimtai laivų.

Kai prasidėjo karas su Iranu, degalų kainos degalinėse smarkiai šoktelėjo, o dabar dėmesys sutelktas į tai, kaip greitai jos nukris.

Vidutinė įprasto benzino kaina JAV nukrito iki maždaug 3,93 dolerio už galoną, balandį pasiekusi 4 dolerius už galoną – aukščiausią lygį nuo 2022 m., tačiau vis dar gerokai viršija ikikarinį lygį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė atlikti didžiųjų energetikos bendrovių tyrimą, apkaltindamas „Shell“, „ExxonMobil“ ir kitas įmones vairuotojų „apgaudinėjimu“, nes jos nesumažino degalų kainų net ir tada, kai naftos kainos krito.

„Naftos kainos smarkiai nukrito, tačiau degalinėse nematome, kad kainos atitiktų šį pokytį“, – žurnalistams sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete.

JAV naftos ir dujų pramonę atstovaujantis Amerikos naftos institutas teigė, kad degalų kainos „nesikeičia sinchroniškai su žalios naftos kainomis“.

Britų energetikos įmonės nuo Irano karo susiduria su panašiais kaltinimais dėl nesąžiningo benzino kainų didinimo.

Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucija praėjusį mėnesį pareiškė, kad nėra plačiai paplitusių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus, ir pridūrė, kad vidutinės pelno maržos nuo vasario iki kovo „iš esmės nepakito“.

Naftos kaina nukrito iki lygio, kurio nebuvo matyta nuo pat karo su Iranu pradžios, nes eismas per svarbų Hormuzo sąsiaurio laivybos maršrutą palaipsniui atsinaujina.

Pasaulinis etalonas – „Brent“ naftos kaina – trumpam nukrito žemiau 72,48 JAV dolerių (55 svarų sterlingų) už barelį – tai buvo kaina, buvusi dieną prieš JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną vasario 28 d., – o vėliau šiek tiek pakilo iki 72,63 JAV dolerių.

Energijos kainos svyruoja kaip ant sūpynių nuo tada, kai Iranas, atsakydamas į smūgius, faktiškai uždarė sąsiaurį – kritiškai svarbų vandens kelią naftos ir dujų gabenimui.

Naftos kaina smarkiai krito nuo tada, kai JAV ir Iranas birželio 17 d. pasirašė susitarimo memorandumą (MOU), kuriame buvo numatytas 60 dienų laikotarpis deryboms dėl Teherano branduolinės programos ir kitų priemonių karui užbaigti.

Praėjusį savaitgalį Šveicarijoje susitiko abiejų šalių atstovai, siekdami užbaigti karą, o šių derybų rezultatas – JAV iš dalies panaikino sankcijas Irano naftos eksportui.

Pasak jūrų žvalgybos įmonės „Kpler“, nuo susitarimo pasirašymo žymiai padidėjo laivų, plaukiančių per Hormuzo sąsiaurį, skaičius.

Kaip „Kpler“ pranešė naujienu portalas, pastarosiomis dienomis šiuo vandens keliu plaukė laivai, gabenantys žalią naftą, suskystintas gamtines dujas (SGD), trąšas ir kitus krovinius.

JAV ir Iranas taip pat įkūrė „ryšių kanalą“, siekdami išvengti nesusipratimų „kad komerciniai laivai galėtų saugiai plaukti per Hormuzo sąsiaurį“, pirmadienį bendrame pareiškime teigė tarpininkai Kataras ir Pakistanas.

Pastarosiomis dienomis įvyko „didžiulis pokytis“ – sąsiauriu plaukia kur kas daugiau laivų, teigė Dimitris Maniatis, jūrų rizikos konsultacinės įmonės „Marisks“, dirbančios su regione įstrigusiais laivais, generalinis direktorius.

Jo įmonės skaičiavimais, nuo pirmadienio, po pirmojo JAV ir Irano taikos derybų raundo Šveicarijoje, Hormuzo sąsiaurį perplaukė apie 80 laivų.

Pasak jo, ribotas skaičius laivų gali plaukti šiauriniu maršrutu gavę Irano valdžios institucijų leidimą.

JAV karinis jūrų laivynas taip pat pateikė rekomendacijas laivams plaukti pietiniu maršrutu, kuris yra saugus nuo minų ir kitų kliūčių, išdėstytų nuo karo laikų, sakė D. Maniatis.

Tačiau sąsiaurį kertančių laivų skaičius vis dar yra mažesnis nei prieš karą, kai juo kasdien plaukdavo daugiau nei 100 laivų.

Atrodo, kad Persijos įlankoje vis dar laukia šimtai laivų.

Kai prasidėjo karas su Iranu, degalų kainos degalinėse smarkiai šoktelėjo, o dabar dėmesys sutelktas į tai, kaip greitai jos nukris.

Vidutinė įprasto benzino kaina JAV nukrito iki maždaug 3,93 dolerio už galoną, balandį pasiekusi 4 dolerius už galoną – aukščiausią lygį nuo 2022 m., tačiau vis dar gerokai viršija ikikarinį lygį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė atlikti didžiųjų energetikos bendrovių tyrimą, apkaltindamas „Shell“, „ExxonMobil“ ir kitas įmones vairuotojų „išnaudojimu“, nes jos nesumažino degalų kainų net ir tada, kai naftos kainos krito.

„Naftos kainos smarkiai nukrito, tačiau degalinėse nematome, kad kainos atitiktų šį pokytį“, – žurnalistams sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete.

JAV naftos ir dujų pramonę atstovaujantis Amerikos naftos institutas teigė, kad degalų kainos „nesikeičia sinchroniškai su žalios naftos kainomis“.

Britų energetikos įmonės nuo Irano karo susiduria su panašiais kaltinimais dėl nesąžiningo benzino kainų didinimo.

Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucija praėjusį mėnesį pareiškė, kad nėra plačiai paplitusių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus, ir pridūrė, kad vidutinės pelno maržos nuo vasario iki kovo „iš esmės nepakito“.