D. Trumpas teigia, kad naujos derybos su Iranu prasidės pirmadienį

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad naujos derybos su Iranu prasidės pirmadienį, po to, kai atšaukė, jo žodžiais tariant, „masinius“ smūgius šiai šaliai.

„Jie žinojo, kokio masto bus ataka, nes matė, kaip ji ruošiama“, – sekmadienį žurnalistams sakė jis lėktuve „Air Force One“. „Mes su jais bendraujame derybų forma. Jos prasidės rytoj popietę.“

Anksčiau „Truth Social“ paskyroje D. Trumpas teigė, kad Iranas ir JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose paprašė jį „atidėti“ bet kokį smūgį, nes buvo susitarta dėl susitarimo „pagrindinių gairių“.

Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nėra planų priimti JAV delegaciją ar siųsti Irano atstovus į Vašingtoną. Ankstesnės derybos vyko tarpininkų pagalba.

JAV prezidentas ne kartą pažadėjo, kad derybomis pasiektas karo pabaigos susitarimas yra arti, tačiau netrukus vėl prasidėjo atsakomieji smūgiai.

Savo kalboje lėktuve „Air Force One“ D. Trumpas atsisakė nurodyti galutinį terminą susitarimui su Teheranu pasiekti, pridurdamas: „Tiesiog pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Esame pasirengę imtis veiksmų bet kuriuo metu… Aš nesiekiu žudyti žmonių.“

D. Trumpas pridūrė, kad Saudo Arabijos sosto princas Mohammedas Bin Salmanas, taip pat JAV partneriai, tokie kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras, ragino jį savaitgalį nevykdyti smūgių.

„Buvome visiškai pasirengę imtis veiksmų“, – sakė D. Trumpas. „Jie paprašė, nes [that] jie mano, kad susitarimas pasiektas“, – sakė jis. „Yra susitarimas dėl Ormūzo sąsiaurio, ir bus susitarimas dėl branduolinės programos.“

Pasaulinės naftos kainos pirmadienio rytą Azijos prekybos sesijoje nukrito po Trumpo pranešimo. „Brent“ naftos kaina sumažėjo 4,5 % iki 83,98 JAV dolerių (62,26 svarų sterlingų), o JAV prekiaujamos naftos kaina nukrito 4,6 % iki 80,74 JAV dolerių (59,85 svarų sterlingų).

Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo konfliktas, energijos kainos svyruoja, nes prekiautojai reaguoja į laivybos sutrikimus Hormuzo sąsiauryje.

Paprastai per šį sąsiaurį teka apie 20 % pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra „Mehr“ paneigė, kad Teheranas būtų paprašęs JAV atidėti tolesnius karinius veiksmus, teigdama, kad D. Trumpo teiginiai yra „niekas kitas, kaip tik naujas melas“.

Irano žiniasklaidos duomenimis, sekmadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad derybos su Omanu dėl susitarimo dėl Hormuzo sąsiaurio „artėja prie pabaigos“.

JAV prezidentas dar nepatikslino, kur vyks pirmadienio derybos, nei kas jose galėtų dalyvauti.

Kalbėdamas lėktuve „Air Force One“, D. Trumpas teigė, kad planuoti smūgiai būtų buvę „didžiausias puolimas nuo Antrojo pasaulinio karo“ ir galėjo sužlugdyti perspektyvas derybomis užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą.

D. Trumpas atsisakė atsakyti, ar planavo smogti Irano energetikos infrastruktūrai, o tarptautinės teisės ekspertai teigia, kad tai galėtų būti laikoma karo nusikaltimu.

Irano laikinasis gynybos ministras Majidas Ibn al-Reza anksčiau teigė, kad Teheranas kiekvieną priešininkų grėsmę laiko „realia ir įtikinama“, net jei ji yra psichologinio karo dalis.

„Mes nei būsime užklupti netikėtai, nei liksime pasyvūs“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas anksčiau yra išsakęs apokaliptinius įspėjimus Teheranui, tačiau vėliau vis tiek tvirtino, kad diplomatijai suteikiama galimybė.

Savo šeštadienio įraše jis teigė, kad JAV yra „pasirengusios ir pasiruošusios imtis veiksmų prieš Irano Islamo Respubliką, pasitelkdamos tokio lygio karinį teroro, jėgos ir galios mastą, kokio nebuvo matyta nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Tačiau jis pridūrė, kad atakos atšaukimas būtų „dėl ateities pasaulio gerovės ir, taip pat, sėkmingo bei klestinčio Irano išlikimo“.

Dar balandžio 7 d. JAV prezidentas įspėjo, kad „šįvakar žus visa civilizacija“, jei Iranas atsisakys dalyvauti taikos derybose. Tuomet jis taip pat grasino sunaikinti civilinę infrastruktūrą ir elektrines.

Šis grasinimas iš tikrųjų paskatino istorines tiesiogines derybas Pakistane, kurioms vadovavo viceprezidentas J. D. Vance. Tačiau šios derybos nesibaigė susitarimu.

Be to, Trumpo administracija iš esmės nekreipė dėmesio į duomenis, rodančius, kad karas – ir jo ekonominis poveikis – yra plačiai nepopuliarus tarp amerikiečių, įskaitant daugelį respublikonų.

Apklausos, rodančios plačiai paplitusį nepasitenkinimą karo tvarkymu, sukėlė nerimą kai kuriems konservatyviems strategams artėjant lapkričio mėnesio vidurio rinkimams.

Papildoma informacija pateikta Peterio Hoskinso.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad naujos derybos su Iranu prasidės pirmadienį, po to, kai atšaukė, jo žodžiais tariant, „masinius“ smūgius šiai šaliai.

„Jie žinojo, kokio masto bus ataka, nes matė, kaip ji ruošiama“, – sekmadienį jis sakė žurnalistams lėktuve „Air Force One“. „Mes su jais bendraujame derybų forma. Jos prasidės rytoj popietę.“

Anksčiau „Truth Social“ paskyroje D. Trumpas teigė, kad Iranas ir JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose paprašė jį „atidėti“ bet kokį smūgį, nes buvo susitarta dėl susitarimo „pagrindinių gairių“.

Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nėra planų priimti JAV delegaciją ar siųsti Irano atstovus į Vašingtoną. Ankstesnės derybos vyko tarpininkų pagalba.

JAV prezidentas ne kartą pažadėjo, kad derybomis pasiektas karo pabaigos susitarimas yra arti, tačiau netrukus vėl prasidėjo atsakomieji smūgiai.

Savo kalboje lėktuve „Air Force One“ D. Trumpas atsisakė nurodyti galutinį terminą, iki kurio turi būti pasiektas susitarimas su Teheranu, ir pridūrė: „Tiesiog pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Esame pasirengę imtis veiksmų bet kuriuo metu… Aš nesiekiu žudyti žmonių.“

D. Trumpas pridūrė, kad Saudo Arabijos sosto princas Mohammedas Bin Salmanas, taip pat JAV partneriai, tokie kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras, ragino jį savaitgalį nevykdyti smūgių.

„Buvome visiškai pasirengę imtis veiksmų“, – sakė D. Trumpas. „Jie paprašė, nes [that] jie mano, kad susitarimas pasiektas“, – sakė jis. „Yra susitarimas dėl Ormūzo sąsiaurio, ir bus susitarimas dėl branduolinės programos.“

Pasaulinės naftos kainos pirmadienio rytą Azijos prekybos sesijoje nukrito po Trumpo pranešimo. „Brent“ naftos kaina sumažėjo 4,5 % iki 83,98 JAV dolerių (62,26 svarų sterlingų), o JAV prekiaujamos naftos kaina nukrito 4,6 % iki 80,74 JAV dolerių (59,85 svarų sterlingų).

Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo konfliktas, energijos kainos svyruoja, nes prekiautojai reaguoja į laivybos sutrikimus Hormuzo sąsiauryje.

Paprastai per šį sąsiaurį teka apie 20 % pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra „Mehr“ paneigė, kad Teheranas būtų paprašęs JAV atidėti tolesnius karinius veiksmus, teigdama, kad D. Trumpo teiginiai yra „niekas kitas, kaip tik naujas melas“.

Irano žiniasklaidos duomenimis, sekmadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad derybos su Omanu dėl susitarimo dėl Hormuzo sąsiaurio „artėja prie pabaigos“.

JAV prezidentas dar nepatikslino, kur vyks pirmadienio derybos, nei kas jose galėtų dalyvauti.

Kalbėdamas lėktuve „Air Force One“, D. Trumpas teigė, kad planuoti smūgiai būtų buvę „didžiausias puolimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ ir galėjo sužlugdyti perspektyvas derybomis užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą.

D. Trumpas atsisakė atsakyti, ar planavo smogti Irano energetikos infrastruktūrai, o tarptautinės teisės ekspertai teigia, kad tai galėtų būti laikoma karo nusikaltimu.

Irano laikinasis gynybos ministras Majidas Ibn al-Reza anksčiau teigė, kad Teheranas kiekvieną priešininkų grėsmę laiko „realia ir įtikinama“, net jei ji yra psichologinio karo dalis.

„Mes nebūsime užklupti netikėtai ir neliksime pasyvūs“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas anksčiau yra išsakęs apokaliptinius įspėjimus Teheranui, tačiau vėliau vis tiek tvirtino, kad diplomatijai suteikiama galimybė.

Savo šeštadienio įraše jis teigė, kad JAV yra „pasirengusios ir pasiruošusios imtis veiksmų prieš Irano Islamo Respubliką, pasitelkdamos tokio masto karinį teroro, jėgos ir galios lygį, kokio nebuvo matyta nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

Tačiau jis pridūrė, kad atakos atšaukimas būtų „dėl ateities pasaulio gerovės ir, taip pat, sėkmingo bei klestinčio Irano išlikimo“.

Dar balandžio 7 d. JAV prezidentas įspėjo, kad „šįvakar žus visa civilizacija“, jei Iranas atsisakys dalyvauti taikos derybose. Tuomet jis taip pat pagrasino sunaikinti civilinę infrastruktūrą ir elektrines.

Šis grasinimas iš tikrųjų lėmė istorines tiesiogines derybas Pakistane, kurioms vadovavo viceprezidentas J. D. Vance. Tačiau šios derybos nesibaigė susitarimu.

Be to, Trumpo administracija iš esmės nekreipė dėmesio į duomenis, rodančius, kad karas – ir jo ekonominis poveikis – yra plačiai nepopuliarus tarp amerikiečių, įskaitant daugelį respublikonų.

Apklausos, rodančios plačiai paplitusį nepasitenkinimą karo tvarkymu, sukėlė nerimą kai kuriems konservatyviems strategams artėjant lapkričio mėnesio vidurio rinkimams.

Papildomą informaciją pateikė Peter Hoskins.