Ar maisto pirkimų fiksavimas naudingas jūsų sveikatai?

Vienoje rankoje laikydama sausainių pakelį, o kitoje – išmanųjį telefoną, Paryžiaus vakaruose esančio „Hyper U“ prekybos centro saldžių sausainių skyriuje, Nathalie pamato raudoną spalvą. Pačia tikriausia prasme.

„Pažiūrėk į tai!“ – sako ji, rodydama man savo telefoną. Raudonomis raidėmis užrašyta „0/100“.

„Tai vienas iš Malo [her 12-year-old son’s] mėgstamiausių užkandžių, bet jame ne tik gausu cukraus ir sočiųjų riebalų, bet ir keturių priedų, tarp kurių yra vienas, keliantis pavojų sveikatai“, – sako ji.

Nathalie paspaudžia ant minėto priedo: E450. „Mineralas, kurio perteklius gali sukelti kaulų čiulpų ir inkstų sutrikimus“, – skaito ji.

„Sąžiningai sakant, tai, kad jie gali dėti tokius dalykus į vaikams skirtą maistą, mane tiesiog varo iš proto!“ – sako ji.

Mes nuskenuojame itališką alternatyvą, kurios pakuotė sukuria įspūdį, tarsi šiuos sausainius būtų rankomis iškepusios juodais šaliais apsirengusios kaimo moterys.

Rezultatas ne ką geresnis: „Malo dabar nekenčia su manimi apsipirkti“, – sako Nathalie. „Tu amžinai skenuojai, o jis niekada negali gauti to, ko nori.“

Programėlė, įjungusi raudonąjį pavojaus signalą, siūlo sveikesnę alternatyvą. Tai ekologiškas produktas, kurio sudėtyje yra pilno grūdo miltų, vaisių ir ląstelienos.

„Galų gale perki daug daugiau ekologiškų produktų, todėl išlaidos padidėja“, – sako ji.

Nathalie yra viena iš vis daugiau žmonių, kurie naudoja Prancūzijoje sukurtą programėlę „Yuka“, kad apsipirktų sveikiau. Ne tik maisto produktų, bet ir kosmetikos bei tualeto reikmenų.

Atsisiųskite ją ir naudodami telefoną galėsite nuskaityti bet kurio iš šešių milijonų produktų, esančių „Yuka“ duomenų bazėje (kasdien prisideda apie 1 200 naujų), brūkšninius kodus, ir programa iš karto jums parodys: žalia spalva reiškia, kad produktas geras, raudona – blogas, o geltona – galėtų būti geresnis. Jei norite sužinoti daugiau, galite gilintis toliau. Jei norite, rasite daugybę puslapių informacijos.

2015 m. pradėjusi veikti „Yuka“ dabar turi 85 milijonus vartotojų 12 šalių: daugelyje Europos šalių, taip pat JAV, Kanadoje ir Australijoje.

Trečia pagal vartotojų skaičių šalis yra Jungtinė Karalystė su maždaug penkiais milijonais, antra – Prancūzija su šešiais milijonais, tačiau gerokai pirmauja JAV su 28 milijonais.

„Yuka“ turi keletą žinomų gerbėjų JAV. Pavyzdžiui, Donaldo Trumpo sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius Robertas F. Kenedis jaunesnysis sako, kad tai jo mėgstamiausia programėlė.

„Yuka“ buvo įkurta Prancūzijoje, kur iki šiol yra jos būstinė, tačiau prieš trejus metus viena iš įkūrėjų ir generalinė direktorė Julie Chapon persikėlė į JAV, nes ten programėlė sulaukė didžiulio pasisekimo.

Ji teigia, kad programėlė JAV yra sėkmingesnė, nes ten poreikis yra didesnis. „Man labai malonu būti šalyje, kurioje dar reikia padaryti tiek daug pažangos“, – diplomatiškai sako ji.

Prancūzijoje „Yuka“ yra tik viena iš platesnio maisto stebėjimo reiškinio pusių.

2012 m. prancūzų programuotojas Stéphane Gigandet per anglų šefo Jamie Oliverio organizuotą „Maisto revoliucijos dieną“ (Food Revolution Day) paleido nemokamą, internetinę ir bendruomenės kuriamą maisto produktų duomenų bazę „Open Food Facts“.

Tai yra bendruomenės iniciatyva veikianti pelno nesiekianti organizacija, o ne privati įmonė, kuri dabar teikia informaciją apie daugiau nei keturis milijonus maisto produktų visame pasaulyje.

Be to, praėjus dviem mėnesiams po „Yuka“ paleidimo, Prancūzijos vyriausybė pradėjo taikyti „Nutri-Score“ ženklinimą, išorinis. Jos kūrėjas – maisto tyrinėtojas Serge Hercberg iš Paryžiaus Sorbonos universiteto.

„Mane ypač įkvėpė Jungtinės Karalystės „šviesoforo“ sistema, kurioje cukrui, riebalams, druskai, kalorijoms priskiriamos žalios, gintarinės arba raudonos spalvos… tačiau aš norėjau kažko paprastesnio. „Nutri-Score“ suteikia bendrą įvertinimą. Vienu žvilgsniu galima suprasti, ar produktas bus naudingas, ar žalingas jūsų sveikatai“, – sako jis.

„Nutri-Score“ – tai savanoriška etiketė, skirta uždėti ant iš anksto supakuotų maisto produktų pakuočių priekinės pusės, kuri buvo įvesta po nelengvų derybų su maisto pramone. Daugelis didžiųjų maisto gamintojų, tokių kaip „Danone“ ir „Nestlé“, ją plačiai taiko, tačiau kai kurios prekės ženklai – ypač tie, kurie gautų prastą įvertinimą – tiesiog atsisako ją naudoti.

„Tokias spragas užpildo programėlės kaip „Yuka“ ir „Open Food Facts“, – sako Hercbergas.

Jos taip pat eina toliau nei „Nutri-Score“, pateikdamos informaciją, pavyzdžiui, apie priedus (chemines medžiagas, pridedamas maistui konservuoti ar dažyti, pažymėtas „E“ numeriais), kurių buvimas yra aiškus rodiklis, kad maistas yra itin perdirbtas.

Laikydama vienoje rankoje sausainių pakuotę, o kitoje – išmanųjį telefoną, savo vietinio „Hyper U“ prekybos centro, esančio į vakarus nuo Paryžiaus, saldžių sausainių skyriuje, Nathalie pamato raudoną spalvą. Pačia tikriausia prasme.

„Pažiūrėk į tai!“ – sako ji, rodydama man savo telefoną. Raudonomis raidėmis pažymėta „0/100“.

„Tai vienas iš Malo [her 12-year-old son’s] mėgstamiausių produktų, bet jame ne tik gausu cukraus ir sočiųjų riebalų, bet ir keturių priedų, įskaitant vieną, keliančią pavojų sveikatai“, – sako ji.

Nathalie paspaudžia ant minėto priedo: E450. „Mineralas, kurio perteklius gali sukelti kaulų čiulpų ir inkstų sutrikimus“, – skaito ji.

„Sąžiningai sakant, tai, kad jie gali dėti tokius dalykus į vaikams skirtą maistą, mane tiesiog varo iš proto!“ – sako ji.

Mes nuskenuojame itališką alternatyvą, kurios pakuotė sukuria įspūdį, kad šiuos sausainius rankomis iškepė juodais šaliais apsirengusios kaimo moterys.

Rezultatas ne ką geresnis: „Malo dabar nekenčia su manimi apsipirkti“, – sako Nathalie. „Tu amžinai skenuojai, o jis niekada negali gauti to, ko nori.“

Programėlė, suaktyvinusi raudonąjį pavojaus signalą, siūlo sveikesnę alternatyvą. Tai ekologiškas produktas, kurio sudėtyje yra pilno grūdo miltų, vaisių ir ląstelienos.

„Galų gale perki daug daugiau ekologiškų produktų, todėl išlaidos didesnės“, – sako ji.

Nathalie yra viena iš vis daugiau žmonių, kurie naudoja Prancūzijoje sukurtą programėlę „Yuka“, kad apsipirktų sveikiau. Ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei tualetinių reikmenų.

Atsisiųskite ją ir naudodami telefoną galėsite nuskaityti bet kurio iš šešių milijonų produktų, esančių „Yuka“ duomenų bazėje (kasdien prisideda apie 1 200 naujų), brūkšninius kodus, ir programa iš karto jums parodys: žalia spalva reiškia, kad produktas geras, raudona – kad blogas, o geltona – kad galėtų būti geresnis. Jei norite sužinoti daugiau, galite gilintis toliau. Jei norite, galite peržiūrėti daugybę puslapių.

2015 m. pradėjusi veikti „Yuka“ dabar turi 85 milijonus vartotojų 12 šalių: daugelyje Europos šalių, taip pat JAV, Kanadoje ir Australijoje.

Trečia pagal vartotojų skaičių šalis yra Jungtinė Karalystė su maždaug penkiais milijonais, antra – Prancūzija su šešiais milijonais, tačiau gerokai pirmauja JAV su 28 milijonais.

„Yuka“ turi keletą žinomų gerbėjų JAV. Pavyzdžiui, Donaldo Trumpo sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius Robertas F. Kenedis jaunesnysis sako, kad tai jo mėgstamiausia programėlė.

„Yuka“ buvo įkurta Prancūzijoje, kur iki šiol yra jos būstinė, tačiau prieš trejus metus viena iš įkūrėjų ir generalinė direktorė Julie Chapon persikėlė į JAV, nes ten programėlė sulaukė didžiulio pasisekimo.

Ji teigia, kad programėlė JAV yra sėkmingesnė, nes ten poreikis yra didesnis. „Džiaugiuosi, kad esu šalyje, kurioje dar reikia padaryti tiek daug pažangos“, – diplomatiškai sako ji.

Prancūzijoje „Yuka“ yra tik viena iš daugelio maisto stebėjimo reiškinių.

2012 m. prancūzų programuotojas Stéphane Gigandet per anglų šefo Jamie Oliverio organizuotą „Maisto revoliucijos dieną“ (Food Revolution Day) paleido nemokamą, internetinę ir bendruomenės kuriamą maisto produktų duomenų bazę „Open Food Facts“.

Tai yra bendruomenės iniciatyva veikianti pelno nesiekianti organizacija, o ne privati įmonė, kuri dabar teikia informaciją apie daugiau nei keturis milijonus maisto produktų visame pasaulyje.

Be to, praėjus dviem mėnesiams po „Yuka“ paleidimo, Prancūzijos vyriausybė pradėjo taikyti „Nutri-Score“ ženklinimą, išorinis. Jos kūrėjas – maisto tyrinėtojas Serge Hercberg iš Paryžiaus Sorbonos universiteto.

„Mane ypač įkvėpė Jungtinės Karalystės „šviesoforo“ sistema, kurioje cukrui, riebalams, druskai, kalorijoms priskiriamos žalios, gintarinės arba raudonos spalvos… tačiau aš norėjau kažko paprastesnio. „Nutri-Score“ suteikia bendrą įvertinimą. Vienu žvilgsniu galima suprasti, ar produktas bus naudingas, ar žalingas jūsų sveikatai“, – sako jis.

„Nutri-Score“ – tai savanoriška etiketė, kuri klijuojama ant iš anksto supakuotų maisto produktų pakuočių priekinės pusės. Ji buvo įvesta po nelengvų derybų su maisto pramone. Daugelis didžiųjų maisto gamintojų, tokių kaip „Danone“ ir „Nestlé“, ją plačiai taiko, tačiau kai kurios prekės ženklo kompanijos – ypač tos, kurių produktai gautų prastą įvertinimą – tiesiog atsisako ją naudoti.

„Tokią spragą užpildo tokios programėlės kaip „Yuka“ ir „Open Food Facts“, – sako Hercbergas.

Jos taip pat eina toliau nei „Nutri-Score“, pateikdamos informaciją, pavyzdžiui, apie priedus (chemines medžiagas, pridedamas maistui konservuoti ar dažyti, pažymėtas „E“ numeriais), kurių buvimas yra aiškus rodiklis, kad maistas yra itin perdirbtas.